Daktaras Unikauskas atskleidė, kaip naudingi produktai tampa kenksmingi

Dauguma mūsų esame buitiniai tinginiai – jeigu tik turime galimybę kažko nedaryti ar gauti kažką greitai, taip ir elgiamės, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, maisto pramonė daro mums meškos paslaugą, gamindama įvairius greitai paruošiamus, perdirbtus produktus. A. Unikauskas patarė, kaip renkantis iš tos pačios maisto produktų grupės pasirinkti geresnį variantą, kad jis ne kenktų, o padėtų mūsų organizmui.

Dievas nesukūrė kenksmingų produktų, tačiau kodėl vienu atveju, pavyzdžiui, ryžius valgyti naudinga, o kitu – ne? Kodėl tie patys produktai gali tukinti arba atvirkščiai – būti visavertės mitybos pagrindas?

Pasak A. Unikausko, žmogus evoliucionavo valgydamas tik jam naudingus gamtos sukurtus produktus, tačiau žmogus tam tikrame etape nusprendė, kad yra Dievas, – taip maisto pramonė „priskaldė malkų“.

Kasdien suvalgome daug įvairių produktų – profesorius patarė, kaip renkantis iš tos pačios maisto produktų grupės pasirinkti geresnį variantą.

Grūdai

Tai – mitybos pagrindas, tačiau ne viskas, ką valgome iš grūdų, yra tikrai naudinga.

„Viskas priklauso nuo to, ką mes iš jų padarome. Duona anksčiau buvo kitokia – miltai buvo ne tokie, kaip dabar. Niekas neatskirdavo luobelių – visa grūdų nauda – vitaminai, mineralai, skaidulos – yra būtent ten“, – teigia gydytojas.

Pasak jo, maisto pramonė luobelę pašalina, palieka tai, kas yra viduje – gryną krakmolą, visa tai sumala į miltus, proceso metu dar dažnai krakmolas suskaidomas – tokius miltus galime pavadinti cukrumi.

Ryžiai

A. Unikauskas pažymi – balti ryžiai yra tiesiog nuvalytomis luobelėmis: nuo ryžių pašalinus luobelę, pašalinama tai, kas naudinga, paliekamas krakmolas, kuris išvirtas tampa cukrumi. Daktaras ragina vartoti laukinius, juodus ryžius su luobelėmis.

Kruopos

„Iš viso grūdo kruopų galima virti košes. Tiesa, galbūt reikės laiko priprasti prie kitokio skonio ir paruošimo“, – kalba gydytojas.

Visagrūdės kultūros labai tinka kepant duoną – jeigu dažnai renkatės baltą duoną ar verdate košes iš grūdų dribsnių, pasak mediko, negaunate jokių vertingų medžiagų. „Arba išvis nevalgykite duonos, arba rinkitės visagrūdę. Taip pat avižos ir avižiniai dribsniai – du skirtingi dalykai, nors kilmė ta pati. Suskaldytos avižos yra cukrus. Turime aukštą glikeminį indeksą, per daug paprastų angliavandenių ir kyla rizika nutukti ar susirgti cukriniu diabetu“, – pažymi jis.

Kukurūzai

Kukurūzai ir kukurūzų dribsniai – taip pat skirtingi produktai. „Kukurūzai yra gausūs augalinių baltymų, turi žemą glikeminį indeksą. Iš esmės tai dietinis produktas, turintis mažai kalorijų“, – aiškina medikas.

O kukurūzų dribsniai, kaip ir kiti dribsniai, kur kas mažiau vertingi – juose daug druskos, cukraus, transriebalų.

Makaronai

Tai dirbtinis produktas, bet jeigu yra pagamintas iš kietagrūdžių kviečių miltų, tai nėra blogai. „Jie per mūsų virškinimo sistemą eina ilgiau ir nespėja taip greitai pavirsti į gliukozę, kaip makaronai, pagaminti iš paprastų kvietinių mitų“, – sako profesorius.

Riebalai

„Visi mėgsta keptus patiekalus, tačiau ir čia padaroma labai daug klaidų“, – sako A. Unikauskas.

Nerafinuoti (nevalyti) augaliniai aliejai (linų, alyvuogių) – puikus augalinių riebalų šaltinis, mažinantis blogąjį cholesterolį, didinantis gerąjį, reguliuojantis trombų susidarymą, teigiamai veikiantis visą organizmą.

„Rafinuotuose aliejuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios aukštoje temperatūroje yra nestabilios, skyla į toksines medžiagas“, – pasakoja A. Unikauskas.

Sviestas

Saikingai vartojamas sviestas yra sveikas produktas, o sviesto mišinys ar margarinas, kuriame gausu hidrintų riebalų, mus žaloja.

Pasak profesoriaus, sviestą galima naudoti kepant ir tai geresnis pasirinkimas už aliejų, o visų geriausia kepti ant taukų. „Bet turite nepamiršti, kad keptu maistu apskritai geriau nepiktnaudžiauti, nesvarbu, ant kokių riebalų jis ruoštas“, – sako A. Unikauskas.

Mėsa

Pasak daktaro, vienintelis geras dalykas – neperdirbta, žalia, natūrali mėsa. Visi kiti gaminiai, tokie kaip dešrelės, vyniotiniai, yra perdirbti ir juos reikėtų rinktis atsakingai.

„Pirmiausia turite gerai pergalvoti, kas sudaro jūsų mitybos pagrindą. Ko gero, visi supranta, kad tai turi būti vaisiai ir daržovės, kaip skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Nepamirškite ir žuvų, ankštinių kultūrų, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį“, – pažymi A. Unikauskas.

Jo teigimu, 100 procentų maitintis sveikai nepavyks niekam, tačiau svarbiausia ieškoti kompromiso ir atrasti pusiausvyrą.

[ux_products ids=”1989″]

[ux_products products=”16″ orderby=”sales” show=”onsale”]